gyventi

gyvénti (-ę́ti), -ẽna, -ẽno 1. intr., tr. gyvam būti, egzistuoti: Mums kasdien prasmingiau vis gyventi rš. Kolūkiečiai pradėjo gvventi geriau ir kultūringiau (sov.) sp. Gyventi taip malonu! P.Cvir. Kaip ten gyvena motutė, mylimas draugas, sesuo? S.Nėr. Gyventi šimtą metų A.Baran. Rasi da šiandien begyvena, jei nenumirė BsPI80. Kol gyvas gyvensiu, mažų vyžų nepinsiu Ds. Jaunas mėnuo ant dangaus su žvaigždėm, aš ant žemės su žmonėm, jam pasent, man gyvént! Pc. Kad žmogus ir numiršta, darbai gyvena J.Jabl. Gyvendami vis kada pasimatysim Grž. Taip gyvénkit, kaip mes, tėvai jūsų, gyvẽnom K.Donel. Reikia gyvénti darbščiai, teisingai, padoriai A.Baran. Buržuazinė visuomenė pasmerkia darbo moterį gyventi siaurame, uždarame šeimos ir virtuvės pasauly (sov.) sp. Gyvẽnant (gyvendamas) vis kada nueisiu Grž. Kam gyvéntina, tas gyvẽna Ėr. Jei gyventina, prisigyvens, jei vargtina, prisivargs CII1117. Teip da gyvena namas, bet kaip pajudinsi, subirs Švnč. Gyvenù kaip žalias nedegantis (prastai) Dbk. Gyvenu kaip žirnis prie kelio (visi skriaudžia) Švnč. Gyvena kaip pelė po šluota (tyliai) Kp. Gyvena kai meškos ausy (šiltai) J.Jabl. Gyvena kaip inkstas taukuose (gerai) Ds. Gyvena kaip antis ant ežero Dkš. Gyvena gerai, tik paukštės pieno nėra Švnč. Ne gyvẽna, ale kū̃tura Als. Jo ir gyvenama, ir norima gyventi J.Jabl. Stropus žmogus visad gyvena su pailsiu Sim. Jau žiemą gyvẽna (leidžia) Dglš. Piktai gyvẽna, bet gerai mokia DP210. O štai yra Abrahamo gyvenimas, kurį jis gyvena BB1Moz25,7. | prk.: Gyventi keliasi senasis Vilnius mirgėjime pavasario šviesų A.Vencl. Baltijos aš vėjas, jūroj gyvenu S.Nėr. ^ Ne saulės amžių gyvensi VP33. Su saule negyvensi Vvr. Kad šykštuolis miršta, pradeda gyventi jo turtai Sim. Gražiai gyvenam – tvoras kūrenam (tinginius pajuokia) Sim. Sunku gyventi terp kūjo ir priekalo Sim. Gyventi – tai ne šuolis nušokti Šll. Su žmonėm gyvénsi, o ne su pinigais (nėr ko pinigų gailėtis) Trgn. Nežiūrėk, kaip pradėjo gyvénti, bet kaip pabaigė Auk. | refl.: Reikia gyvent, kaip gyvenasi Dv. Kaip gyvẽnasi (einasi) ? Als. Laimino poilsio laiką džiaugdamos, kad gerai gyvenasi LzP. 2. tr., intr. patirti, išgyventi: Nesunku buvo suprasti, kad tai dažnai susitinką žmonės, gyveną vienais reikalais ir rūpesčiais J.Balt. Klausytojas arba skaitytojas gauna gyventi įvairių įvairiausius jausmus J.Jabl. Aš čia gyvenau gamtos padavimų įspūdžiais Vaižg. Aš, vaikeli, jau daug gyvẽnus (daug mačiusi, patyrusi) Ad. Tos tautos gyvena dabar visai atskirus gyvenimus J.Jabl. ^ Savo galva gyvénk (laikykis savo nuomonės) Ds. Frankas gyveno savo protu P.Cvir. 3. intr. būti tam tikroje vietoje; turėti pastogę, prieglaudą: Jis gyvẽna penki varstai iš čia BŽ144. Gyvenau arti upės J.Jabl. Ar jis Vilniuje tebegyvena? J.Jabl. Kur gyvenì? Rmš. Aptvaruose brolis gyvẽna, t. y. apsitvėręs J. Ne visur, kur gyvensi, bus gerai Grž. Bitės šiaudinė[je] aulė[je] gyvena nei per šiltai, nei per šaltai S.Dauk. Čia mano giminių gyvenama Grž. Šitas kambarys buvo jo gyvenamas J.Jabl. Gyvenamasis [trobos] galas visados buvo į rytus ar pietus atsuktas J.Jabl. Respublikos įmonės vis labiau plečia gyvenamųjų namų darbininkams statybą sp. Grąžinti į gyventąją vietą BŽ58. Gyvenamųjų vietų vardai K.Būg. Azija yra gyvenamiausia pasaulio dalis Vr. Nuėję ieškoti geresnės, gyvenamesnės vietos I.Simon. Parkvietė tėvas prieš mirtį mane gyvénti [savo namuose] KzR. Valstiečiai gyvena pavieniui sp. Bepigu negyvénti (gera gyventi), kur yra upė Als. Nebegyvenęs (nebegyvensiu) čia – kad tik šiuo kartu gerai pasibaigtų! Sdk. Miestas ... bus gyvenamas žmonių BPII425. Gyvenkite manimp, o aš jūspi Ev. Idant ... visados mūsimp gyvéntų DP6. Ilgai gyventumbei ant žemės PK5. | prk.: Tavo paveikslas mano širdy gyveno J.Bil. Tavo širdyje gyvẽna kerštas KI265. Aš nė nežinau, kur tos samanos gyvẽna (kur jų galima rasti) Prn.

gyvéntinai adv.: Rimkus norėjo Žemaičiuose gyventinai įsitaisyti rš. | refl.: Kaip kartu gyvẽnasi, sunku išsisaugoti [nuo vagies] Ėr.

4. intr., tr. verstis, laikytis, misti kuo: Dirbk, vaike, ir gyvénsi Vdžg. Gyventi manęs nemokykite! P.Cvir. Sako, dar jo brolis gerai gyvẽnantis Vs. Zigmas kai namie atlieka, tai sausa duona gyvẽna Pc. Miesto žmonės iš pinigo gyvena (viską perkasi, savo neužsiaugina) Grš. Iš rankų reikia gyventi Rm. Iš rankų darbo gyvename Vrb. Iš penkių pirštų gyvenu (iš darbo, amato) Rm. Ta tik iš liežuvio ir gyvẽna (didelė šnekėtoja) Gs. Paskutinius pinigus gyvẽname Š. Pradėjo gyventi žemėn (smukti), greit ir nugyvens suvisu Štk. Jei nori gyvént, nemiegok Dkš. Gyvenk, kaip išgali, valgyk, kaip ištenki M.Valanč. | refl.: Ko jam nesgyveñs, kai kas mėnuo po keletą šimtų sulupa Ds. 5. intr. sutikti, sutarti: Martele, martele, mes gyvénsim kaip paukšteliai Gs. Gyvénkim kaip broliai Pnd. Lietuviai su medžiais vis zgadoj gyvenę, jaunystėj pasižinę ir draugėj pasenę A.Baran. ^ Našlei tep gerumo gyvént su vaiku geriausiu, kap su vyru blogiausiu Gs. Gyvẽna kaip kirvis su akmeniu (nesutinka) J.Jabl. 6. tr. dirbti (žemę): Gyvenu lauką B. Jis miestelio daržus gyvẽna Skr. Jau žemę gyvẽna rugiams Krtn. Reik bulvėms žemę gyventi Šts. Čia dirva gyventa J.Jabl. Gyvẽnamas (dirbamas) jautis MŽ561. Tą žemę pro sniegą reikia gyvę́t Skr. Saulelė gyvena žemę Tl. Tada išeit žmogus savo darbop ir aria (gyvena) savo lauką ik vakaro BBPs104,23. 7. intr. būti poroje: Gyvens šiąkart su manim vyras mano Ch1Moz30,20. Nū mano vyras vėl su manimi gyvens, nesa eš jam šešis sūnus pagimdžiau BB1Moz30,20. Jo sesuoj su vyru negyvẽnanti Vs. 8. intr. Krkl, Brs, Als rūgti, fermentuotis: Alus gyvena Kos57. Misą par daug atšaldžiau – alus nebenori gyvénti Vkš. Parlėkė miltinos bitys, miltai su medum pradėjo gyventi, ir surūgo medus Šts. Mėšlas per didžiausius šalčius turi šilimos – jis nuolat gyvena, pūsta J.Jabl. \ gyventi; apgyventi; atgyventi; dagyventi; įgyventi; išgyventi; nugyventi; pagyventi; pargyventi; pergyventi; pragyventi; prigyventi; sugyventi; užgyventi